Molėtų rajonas

     Molėtų rajonas plyti rytinėje Lietuvos dalyje, nutolęs nuo šalies sostinės Vilniaus apie 60 km, šalia magistralės Vilnius - Utena.  Aministracinis centras - Molėtų miestas.

     Rajone gyvena 22,2 tūkst. gyventojų. 86% lietuvių, 10% lenkų, 3% rusų, 1% kitų tautybių atstovų. 32,7% gyventojų užimti žemės ūkio, miškininkystės, 8,7% - pramonės ir energetikos, 12,5% - statybos, 46,1% – švietimo, socialinėje ir kitų paslaugų sferose. Vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių. Žemės nederlingos, mažai pramonės, todėl prioritetinė rajono vystymosi kryptis – rekreacija, leidžianti plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo infrastruktūrą.

     Didžiausias krašto turtas – švari gamta, nes nėra didelių aplinką teršiančių pramonės įmonių. Ketvirtadalį rajono teritorijos užima miškai, tarp kurių tyvuliuoja net 227 ežerai. Molėtų rajone yra ilgiausias Lietuvos ežeras Asveja (Molėtų rajone -30 km), teka upės Siesartis ir Virinta. Dalis rajono teritorijos patenka į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus.

     Kalvotą, miškingą ir ežeringą Molėtų kraštą mėgsta poilsiautojai ir turistai. Per metus rajoną aplanko apie 150 tūkst. poilsiautojų, apie 2 tūkst. užsienio turistų. Gražiausiose vietose įsikūrę per 40 poilsio namų, turinčių apie 2 tūkst. vietų, pradedamos teikti kaimo turizmo paslaugos, kuriami vandens turizmo maršrutai. Į poilsio verslą investuoja Lietuvos ir užsienio verslininkai. 100 namų poilsio gyvenvietę su išplėtota infrastruktūra stato olandų įkurta bendrovė UAB STRENKO. Šalia Molėtų veikia sportinės aviacijos klubas, įrengtas aerodromas sportiniams lėktuvams, rengiami apžvalginiai skrydžiai.

     Molėtai, istoriniuose šaltiniuose minimi prieš 615 metų, pastatyti labai vaizdingose apylinkėse, tarp ežerų, ant Siesarties upės krantų. Mieste gyvena 7,5 tūkst. gyventojų. Dauguma dirba švietimo, socialinėje ir paslaugų bei statybos sferose. Mieste įsikūrusios pagrindinės rajono valdžios institucijos. Didžiausios įmonės mieste – tai statybinės, remonto, medžio apdirbimo bendrovės, siuvimo įmonės, nemaža kitų įvairias paslaugas teikiančių įmonių. Dėl didėjančio poilsiautojų ir turistų srauto didėja verslininkų susidomėjimas miestu. Kuriasi nauji prekybos centrai, gausu mažesnių parduotuvių, plečiasi kavinių, barų tinklas. Savivaldybės taryba yra nusprendusi, kad Molėtų vystymosi perspektyva – rekreacija ir turizmas, todėl perspektyviniame miesto plane numatyta patogi šios krypties infrastruktūra, vietos kempingams ir viešbučiams.

    Turtingas Molėtų rajono kultūros paveldas: 403 archeologijos, dailės, architektūros ir istorijos paminklai. Gausiai lankomi unikalus Etnokosmologijos muziejus (Kulionių k.), Žvejybos muziejus (Mindūnų k.). Molėtuose veikiančiame krašto muziejuje galima susipažinti su miesto ir krašto istorija, čia rengiamos tautodailės parodos. Vaizdingoje vietoje įkurtas miesto skulptūrų parkas. Molėtuose buvo surengta tarptautinė skulptorių kūrybinė stovykla ir dabar parke galime pamatyti Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir Anglijos skulptorių darbų.

     Miesto kultūros centre yra nuolat veikianti dailės galerija, kurioje eksponuojami profesionalių Lietuvos dailininkų kūriniai. Svečiams įdomu pabuvoti vienintelėje Lietuvoje astrofizikos observatorijoje ir senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Kulionių k.), Arnionių ir Alantos dvaruose, apžiūrėti Videniškių augustiniečių vienuolyną ir Baltadvario bastioninės pilies liekanas.

     Aktyvus krašto kultūros gyvenimas: kas antri metai vyksta tarptautinis liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuva“, kasmet – regioninė vaikų POP chorų šventė „Vaikystės aitvarai“, vaikų teatrų šventė „Kaukas“, įvairūs renginiai vyksta pačiame mieste ir šalia jo įrengtoje miško estradoje.

    Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys kultūros, švietimo srityse su Latvijos Ludzos rajono Lenkijos Makovo gminos savivaldybėmis, Vokietijos Hiorstelio miestu, kasmet keičiamasi delegacijų vizitais. Molėtų gimnazija palaiko glaudžius ryšius su Olandijos Barno licėjumi, Alantos technologijos ir verslo mokykla bendradarbiauja su Norvegijos Stangės ir Danijos Try žemės ūkio mokyklomis, Vokietijos Šteinhofo statybos mokykla.

Informacija atnaujinta: