title

Kalba Alantoje

V. Stundžio kalba, pasakyta 2012 m. gegužės 26 d. Alantos šv. Jokūbo bažnyčioje minint arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju 25  ir Maironio gimimo 150 metų sukaktį

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui prieš kelerius metus išleista unikali knyga „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“. Joje iškiliausiųjų asmenybių, parodančių tūkstantmetės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos esminius momentus, trumpas biografijas. Nuo Mindaugo, mūsų valstybės kūrėjo, pirmojo ir paskutiniojo jos karaliaus, iki R. Kalantos, okupuotos laisvės fakelo – kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės simbolio. Šiame sąraše ir Jurgis Matulaitis, palaimintasis, vienas Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo iniciatorių, Marijonų vienuolijos atkūrėjas, ir Maironis, tautinio atgimimo poetas, teologas, prelatas. Abu pripažįstami kaip iškilieji didžiavyriai, turėję esminės įtakos tautos ir visuomenės dvasinei savivokai ir valstybingumo raidai. Jie artimi ir susiję. Abu – tautinio atgimimo epochos veikėjai, epochos, kuri paruošė visuomenę nepriklausomybės atkūrimui Vasario16-ąją. Abu – aukštieji dvasininkai, profesoriai, lietuvybės puoselėtojai ir tautos interesų gynėjai. Tomas Venclova yra mintijęs, kad visavertis mūsų tautos dvasinis gyvenimas prasideda su Maironiu, jis parengė Lietuvą nepriklausomybei ne mažiau už J. Basanavičių ir V. Kudirką.

Jurgio Matulaičio asmuo reikšmingas kalbant apie katalikų bažnyčios vaidmenį nepriklausomos Lietuvos valstybės formavimosi procese. Nepamirštamas J. Matulaičio indėlis vadovaujant sudėtingai Vilniaus vyskupijai, įkuriant savarankišką Lietuvos bažnytinę provinciją, rengiant Lietuvos konkordatą su šv. Sostu. Šie arkivyskupo darbai buvo naudingi Lietuvos valstybingumo stiprinimui. Nepamirština, kad jo studija „Krikščioniškoji nuosavybės teisės teorija“ turėjo lemiamos įtakos rengiant 1922 m. žemės reformą. Pats M. Krupavičius, rengęs žemės reformą, stebėjosi arkivyskupo giliu teoriniu žinojimu, požiūrių pažangumu, savo krašto meile ir pažinimu.

Maironis yra centrinė mūsų literatūros figūra. Bene kiekvienas, paklaustas, kas yra didžiausias Lietuvos poetas, ištars Maironio vardą. Bet ar jis, jo kūrybos esmė mums visiems žinoma? Panašu, kad jį dažnai vertiname vienpusiškai: Maironis dažniausiai žinomas kaip atgimimo dainius, to judėjimo poetinis ideologas.

Tomas Venclova yra taikliai pastebėjęs – „Maironis iškėlė lietuvių literatūrą ligi pasaulinių standartų“. Kalba yra poezijos esmė, Maironis atvėrė mūsų gimtosios kalbos poetinę, dvasinę galią ir grožį. Šiuo požiūriu Maironį galėtume gretinti su antikos poetu Horacijumi, italų Dante ar rusų poetu Puškinu. V. Mykolaitis – Putinas yra prisipažinęs, kad Maironis yra daugiau nei poetas. Ne savo raštų gausumu (jis – vienintelio, nuolat papildomo eilėraščių rinkinio „Pavasario balsai“ autorius), o savo lietuviško žodžio poveikiu mūsų sąmonei, žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių  pasilikti su savo kraštu ir savo tauta. Taigi – Maironis yra mūsų literatūros klasikas, mūsų moderniosios poezijos pradininkas.

Šios iškilios asmenybės mums šiandien primena, kad didžiojoje būtyje yra už mūsų kasdienių rūpesčius svarbesnių dalykų nei mano asmeninė gerovė ar nauda, yra tie absoliutieji tautos ir valstybės dydžiai ir žmogaus atsakomybė už mūsų ateitį, pareiga ir darbas bendrajam gėriui, jo dauginimui.



Jūsų komentaras
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
komentarų nėra