title

Apie Molėtų rajono savivaldybę
   


Geografiniai duomenys

Molėtų rajono savivaldybė yra Lietuvos rytuose, Utenos apskrityje. Plotas 1367 km2 . 19774 gyventojai (2017). Centras - Molėtų miestas. Rajone yra 11 seniūnijų: Alantos, Balninkų, Čiulėnų, Dubingių, Giedraičių, Inturkės, Joniškio, Luokesos, Mindūnų, Suginčių, Videniškių, 5 miesteliai - Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis ir 928 kaimai.

Molėtų rajonas plyti Aukštaičių aukštumoje. Per rajoną teka Virinta, Siesartis, Alanta, Grabuosta, Pusnė, Vastapa, yra apie 300 ežerų, didžiausi - Asveja, Stirniai, Baltieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis. Miškai užima 28,6 % rajono teritorijos, vyrauja pušynai, yra eglynų, drebulynų. Molėtų rajono savivaldybei priklauso Labanoro ir Asvejos regioninių parkų dalys, Žalvarių geologinis, Kamastos kraštovaizdžio, Baldono geomorfologinis, Malkėstaičio ir Virintos hidrografiniai draustiniai. Rajone yra 3 botaniniai (Alkūnų, Beržos, Virintos ąžuolai) ir 8 geologiniai (Jurkiškio, Kreiviškių, Lakajos, Mindučių, Paduobužės, Skudutiškio, Trumponių akmenys ir Valiulio akmuo).

Per Molėtų teritoriją eina Vilniaus - Utenos plentas. Radžiūnuose  yra Molėtų aerodromas, Kulionyse - Molėtų observatorija.

Istorija

Molėtai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1387 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Vilniaus vyskupijai dovanojo Molėtų kaimą. 16 amžiaus pradžioje įkurtas vyskupo dvaras, jame 1690 metais buvo 57 dūmai, smuklė ir malūnas. 1539 metais gyvenvietė pavadinta miesteliu, Nuo 1552 m. buvo bažnyčia. 1728 metais pastatyta sinagoga. Nuo 1777 minima parapinė mokykla. 1797 metais Rusijos valdžia Molėtų dvarą padovanojo prancūzų generolui G. de Choiseuiliui-Gouffier.

1861 - 1950 Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo plačiau plėstis. 1867 metais atidaryta valsčiaus mokykla, 1890 metais - vaistinė. Nuo 1872 m. leisti prekymečiai, vyko gausus turgus.

20 a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis. Per 1905 m. revoliucijos įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta nauja valsčiaus administracija.

1915-1918 m. per I pasaulinį karą, Vokietijai okupavus Lietuvą, Molėtai buvo apskrities centras. 1919-1920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių dalinių kautynės. 1923-1925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras.

20 a. trečiame - ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių, nuo 1937 m. - valstybinė biblioteka.

1941 m. Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu buvo sušaudyta apie 700 Molėtų žydų.

1944 m. apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys, o tų pačių metų rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 1940-1953 metais sovietų valdžia ištrėmė dalį Molėtų gyventojų.

1950 metais iš panaikintos Utenos apskrities 30 apylinkių ir panaikintos Širvintų apskrities 2 apylinkių sudarytas Molėtų rajonas. 1962 metais Molėtų rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė. 1971 metais panaikintos 2 apylinkės, o 1977 metais kelios apylinkės sujungtos. 1995 metais vietoje Molėtų rajono įsteigta Molėtų rajono savivaldybė.

Molėtai yra rajono savivaldybės, Luokesos seniūnijos, dekanato ir parapijos centras. Miestas įsikūręs tarp Siesarčio, Luokesų, Dūrių ežerų. Iš rytų prie Molėtų prieina Pastovio ežeras ir Labanoro regioninis parkas. Nutiesti plentai veda į Vilnių, Uteną, Ukmergę, Ignaliną. Molėtuose veikia Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, paštas, policija, teismas, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, ligoninė, greitosios medicinos pagalbos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vaikų savarankiško gyvenimo namai, gimnazija, progimnazija, pradinė mokykla, menų mokykla, 2 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kūno kultūros ir sporto centrai, turizmo ir verslo informacijos, kultūros centrai, biblioteka, sporto ir kiti klubai, Molėtų krašto muziejus. Nuo 1951 metų leidžiamas laikraštis „Vilnis".

Vizija, misija, prioritetai šiandien

Molėtų rajono savivaldybės misija efektyviai ir kokybiškai valdyti savivaldybės išteklius, teikti aukščiausio lygio paslaugas gyventojams - užtikrinti tvarią plėtrą, mažinti socialinę atskirtį, didinti rajono, kaip gyvenamosios vietos, patrauklumą bei gerinti gyvenimo kokybę.

Tai reiškia, kad savivaldybė sukurs patogias sąlygas gyvenančiam, dirbančiam, besimokančiam ar atvykstančiam praleisti savaitgalio, oriai gyventi, realizuoti savo idėjas ir leisti laisvalaikį aktyviai naudojantis savivaldybės sukurtomis galimybės.

Pagrindinė savivaldybės užduotis gerinti gyventojų gyvenimo kokybę - sukurti visavertes gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų kokybišką ugdymą, integravimąsi į visuomenę, aktyvų laisvalaikį ir orią senatvę.

Vizija. Molėtų rajonas - aktyvaus laisvalaikio traukos centras ir žvaigždžių pažinimo lyderis.

Savivaldybė siekia iki 2024 metų tapti atpažįstamu kraštu  Lietuvos gyventojams ir svečiams. Šiandien kraštas geriausiai atpažįstamas dėl Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ir Molėtų astronomijos observatorijos. Molėtų rajonas turėdamas unikalų objektą Lietuvoje ir Europoje - Lietuvos etnokosmologijos muziejų - orientuojasi užtvirtinti savo žinomumą, kaip žvaigždžių pažinimo lyderis, taip siekdamas parodyti rajono išskirtinumą. Atitinkamai planuojama vystyti veiklas ir infrastruktūrą (važiuojantiems, einantiems, plaukiantiems, skrendantiems), kuriant aktyvias ir inovatyvias pramogas. Taip pat savivaldybė siekia skatinti vietos gyventojus ir verslininkus inicijuoti ir realizuoti idėjas paslaugų sektoriuje, sukurti aplinką, kurioje gera būti ir į kurią gera grįžti.



Paskutinis atnaujinimas: 2018-05-28 17:10:18