Gegužės 31 d. atidaroma Kristinos Norvilaitės paroda „Barbora Radvilaitė: didinga ir trapi“

2024-05-28

Kristina Norvilaitė

Barbora Radvilaitė: didinga ir trapi

2024 05 31–06 30

Paroda skirta Lietuvos kultūros mažajai sostinei Dubingiuose, 2024

Kristina Norvilaitė yra viena iš tų menininkių, kuriai yra svarbios ir aktualios asmeninėmis patirtimis nuspalvintos moterystės ir moteriškumo temos. Lino raižiniais, tapyba, įvairiomis dėžutėmis (objektais), knygomis, net atvirukais ji pasakoja apie tai, kas yra tiesiog aktualu, rūpi asmeniškai. Tai ir vaikystės reminiscencijos, ir motinystės skauduliai, ir paauglystės iššūkiai, ir amžiaus kaitos klausimai (kartais egzistuojantys be aiškių ir konkrečių atsakymų). Dubingiuose atidaromoje parodoje „Barbora Radvilaitė: didinga ir trapi“) Kristina išlieka savimi. Miestelio širdyje esančiame architektūros paminkle – senojoje smuklėje (karčemoje) eksponuojama specialiai šiai erdvei – turimas omenyje Radvilų kunigaikštystės centras – menininkė specialiai sukūrė darbų kolekciją, inspiruotą karalienės laiškų Žygimantui Augustui (iki mūsų dienų jų išliko tik aštuoni ). B. Radvilaitės epistolinį palikimą tyrinėjusi istorikė Raimonda Ragauskienė yra pastebėjusi: „Paradoksalu, tačiau būtent jam (savo mylimajam Augustui) skirtuose meilės laiškuose Barbora vartojo šaltus, tipiškus kreipinius – <...> šviesiausias Maloningas Karaliau, mano maloningas pone, ir pan. Tai nebuvo atsitiktinumas ar specialiai sugalvota gudrybė. Barbora tai darė tiesiog dėl savaip suprantamo požiūrio į vyrą, į karalių. Tokį požiūrį formavo Radvilaitės šeima bei visuomenės nuostatos: kad ir koks būtų emocionalus vyro ir žmonos ryšys, žmona privalėjo kreiptis pagarbiai, tuo labiau į karūnuotą asmenį“ [R. Ragauskienė, Barbora Radvilaitė, Vilnius: Vaga, 1999, p. 110]. Tad K. Norvilaitė analizuoja dviejų vienas kitą aistringai mylinčių žmonių ryšį, susaistytą socialinės hierarchijos ir luominės priklausomybės, epochos bendravimo normų ir, kaip žinoma iš istorijos – priešiškos aplinkinių reakcijos į prietarų, stereotipų nepaisantį abipusį potraukį. Vis tik menininkė, gilindamasi į šaltinius ir tyrinėjimus, ir tam išnaudodama savo puikiai įvaldytas priemones, instrumentus, plastines taktikas ir konceptualias strategijas (šią autorę galima apibrėžti „ornamentuoto ekspresionizmo“ kategorija) bando įžvelgti esmę, kuri glūdi po archyvinių dokumentų teikiamos sausos faktinės informacijos luobu. Kristinos kūriniuose pagal visus etiketo ir retorikos reikalavimus padiktuotas Barboros ir Žygimanto susirašinėjimas ar vėlesnių mokslininkų išsiaiškinti (bet vis tik šaltai pateikti) faktai transformuojasi į Romeo ir Džuljetos istorijos vertą dramą. Kaip tai įvyksta? Atidžiai ir giliai išanalizavus renesansinę ornamentiką (K. Norvilaitė tam skyrė ne ką mažiau dėmesio nei B. Radvilaitės laiškams), jautriai ir subtiliai brėžiant kiekvieną struktūrinio elemento liniją, atidžiai „voluojant“ švytinčias ir į kitą dimensiją perkeliančias plokštumas. Žinant, jog esmė slypi detalėse, būtina nepraleisti iš akipločio Barborai skirtame rinkinyje nuolat sušmėžuojančio akies motyvo. Migdoliškame, aureolę primenančiame regėjimo aparato siluete yra materializuota liūdna ir šviesi dvasia, – būtent tokia, kokia pasižymėjo dviejų asmenų meilės aistra.

Patikslinti ir pabrėžti būtina tai, kad būtent Dubingiuose Barbora rašė minėtus aštuonis laiškus Žygimantui Augustui, kuomet 1547-1548 metų žiemą (nuo lapkričio iki balandžio) čia tarsi slapta gyveno, nes naujiena visuomenei apie jau įvykusią santuoką dėl politinių aplinkybių buvo slepiama. Kristina Norvilaitė Barborą Radvilaitę perskaitė ir pamatė būtent čia, šioje vietoje. Dar svarbiau pabrėžti, kad menininkė ir toliau kalba individualiais potyriais pasižyminčia vizualine kalba, taip, kad net didingai karališkuose dalykuose pamato moterišką trapumą.

Dr. Vidas Poškus

Kristina Norvilaitė – grafikė, knygų dailininkė ir dėstytoja.

Menininkė yra Lietuvos dailininkų sąjungos ir LATGA narė. Grafikė baigė bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Surengė virš 80 personalinių parodų, o dalyvavimų grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Izraelis, Belgija, Danija, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Olandija, Ukraina, Austrija, Vokietija, Italija, Ispanija, Norvegija, Suomija ir kt.), jau būta virš dviejų šimtų.

2010 m. dailininkė buvo apdovanota iš karto dviem garbingomis stipendijomis – Lietuvos Respublikos Kūrėjo stipendija ir Vilniaus miesto mero Jaunųjų menininkų stipendija. Parodoje „Estampas’06“ Kristinos Norvilaitės darbai buvo įvertinti diplomu, o parodoje „Estampas’09“ – diplomu už „Plastinės kalbos grynumą“. 2021 m. paskirta Lietuvos kultūros tarybos stipendija. 2023 m. tarptautinėje miniatiūrų parodoje „International Mini Print Cantabria“ pelnė specialų apdovanojimą.

 Nuo 2000 m. veda grafikos edukacinius užsiėmimus. 2008–2019 m. šiuos užsiėmimus taipogi rengė ir savanoriavo Santaros vaikų ligoninėje. 2022 m. pradėjo dėstyti „Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje“.

 Menininkė taip pat yra žinoma kaip knygų dailininkė (išleista virš 80 jos knygų), parodų kuratorė ir meno akcijų autorė. K. Norvilaitės iliustruota V. V. Landsbergio knyga „Varlė bunkeryje“ Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) pripažinta 2010 metų meniškiausiai iliustruota knyga. 2018 m. Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) skyrė apdovanojimą už gražiausias dvispalves iliustracijas knygai G. Bessière „Plunksna“. 2019 metais už neeilinį A. Toliato knygos „Dievo vaikų planeta“ apipavidalinimą ir žaismingą dizainą pelnė diplomą (geriausios 2019 metų Klaipėdos knygos).

 2011 m. įkūrė galeriją „Kristina Norvilaitė“, kurioje kuria ir eksponuoja savo darbus, rengia poezijos vakarus, koncertus. 2013–2023 m. ši galerija buvo pristatyta meno mugėje „ArtVilnius“.

2015 m. debiutavo kaip scenografė Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre (spektaklis „Ledo vaikai“).

Daugiau apie menininkę: www.kristinanorvilaite.com ir www.galerija-norvilaite.lt

Paskutinis atnaujinimas: 2024-05-28 10:14:34
Pastebėjai problemą? Pranešk!