„Kultūrinių iniciatyvų grupė Kvadratas“ pristato naują grupės projektą „Atminties laukas“.
„Atminties laukas“ – tai Lietuvos istorijos įvykius pažyminčios ekspozicijos, rengiamos miesto parodų paviljone „Gobis / Lauko ekspo“.
Projektą „Atminties laukas“ sudaro parodų ir paskaitų ciklas, kurio metu visuomenei bus pristatomi ir svarbūs, ir mažiau žinomi Lietuvos istorijos įvykiai, juos lėmusios aplinkybės bei šiuose įvykiuose dalyvavusios asmenybės. Parodos bus rengiamos pagal istorikų, istorinių archyvų tyrėjų ir archeologijos specialistų pateiktą medžiagą, taip pat bus organizuojami teminiai susitikimai ir paskaitos.
Projekto partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos ypatingasis archyvas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Projektas remia Ukrainą ir kviečia aukoti Oleksandr Tereščenko pagalbos Ukrainos gynėjams fondui.
Pirmoji „Atminties laukas“ paroda „Kengyro sukilimas, 1954/2024 – 70 metų / 40 dienų“ yra skirta sukilimo 70-mečiui paminėti.
Parodos šaltinis yra Kazachstano lagerių tyrinėtojo, architektūros profesoriaus Algio Vyšniūno knygos ir paskaitos, Lietuvos ypatingojo archyvo bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro suteikta medžiaga.
___________________________________________________
Architektas profesorius
Algis VYŠNIŪNAS.
Paskaitos citatos:
„2023 m. spalio 9 d. LR Seimas, įvertindamas, kad 2029 metais bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą (projektas Nr. XIVP-2756(3). Tai yra svarbu, nes sukonstruota prioritetų sistema istorinės atminties įamžinimo srityje. Programoje siūloma 2024 metais paminėti politinių kalinių sukilimo Kengyro lageryje Kazachstane 70-metį. Pirmą kartą oficialiai minimas Kengyro sukilimas kaip reikšmingas įvykis visame Lietuvos Laisvės kovų kontekste. Tai reiškia, kad Lietuvoje oficialiai pradedama kalbėti apie pasipriešinimą GULAG‘o lageriuose.“
„Kengyro istorija yra unikalus įvykis, kuriame susidūrė žmogiški idealai, principai, silpnybės, niekšybės, herojiškumas, nusikaltimai ir t. t. Todėl šį reiškinį galima nagrinėti keliais pjūviais – metaetiniu (moralinio diskurso logika), normatyviniu (visuomenėje priimtų normų, taisyklių ir tradicijų pagrindas, lemiantis praktinę veiklą) ir aprašomuoju lygmeniu (faktografija, prisiminimai).
Ši paroda yra bandymas pažvelgti į Kengyro istoriją keliais aspektais, kuriuos neišvengiamai reikia pakomentuoti, jeigu tikrai norime suprasti kas įvyko Kengyre 1954 metais. Todėl smurto visuomenės koncepcija, valstybės vardu smurtaujančio pareigūno ir smurtą patyrusios aukos pasakojimai yra vieno diskurso aspektai (moralinis, normatyvinis ir aprašomasis).
Pagrindinis tikslas – ištraukti iš užmaršties vieną didžiausių tragedijų per visą GULAG‘o istoriją, pagerbti pamirštus sukilėlius. Kodėl tą reikia daryti? Todėl, kad sukilimo istorija nueina į užmarštį. Šis Laisvės kovų istorijos puslapis ignoruojamas arba traktuojamas kaip kriminalinis smurto protrūkis, o patys sukilėliai pateikiami kaip smurtautojai ir prievartautojai. Tokį naratyvą sukonstravo Rusijos propaganda. Ši paroda yra bandymas pakeisti situaciją.“